Please update your browser

You are using old browser version, which is not technically supported. That way some functions maybe are not available or aren't working right. Using information bellow please update or use another browser.

Free browsers - all browsers provide the same base functions and are easy to use. Choose which browser do you want to download:

  • Bringing neighbours closer

    Welcome to the Interreg V-A Latvia–Lithuania Programme 2014–2020!

    About the programme
  • Bringing neighbours closer

    Welcome to the Interreg V-A Latvia–Lithuania Programme 2014–2020!

  • Bringing neighbours closer

    Welcome to the Interreg V-A Latvia–Lithuania Programme 2014–2020!

Experience exchange study trip for LLI-306 project

30 September 2019

Patirties mainų kelionė 2019-09-23 – 2019-09-25

Įgyvendinant projektą „LLI-306 „CONSERVATION OF BIODIVERSITY IN OPEN WETLAND HABITATS OF THE LV-LT CROSS-BORDER REGION APPLYING URGENT AND LONG-TERM MANAGEMENT MEASURES, OPEN LANDSCAPE“ 2019 m. rugsėjo 23-25 dienomis vyko projekto partnerių patirties mainų kelionė, kurios metu buvo dalijamasi patirtimi apie pelkių buveinių tvarkymą ir išsaugojimą.

Pirmąją kelionės dieną lankėmės Cenu tyrelio pelkėje (Latvija). Šalia Cenu tyrelio pelkės iki šiol kasamos durpės, todėl vis dar intensyviai drenuojamas durpynas, kad būtų įmanoma durpių gavyba. Deja, kanalai ne tik nusausina durpyną, bet ir daro stiprų poveikį šalia esančiai Cenu tyrelio pelkės ekosistemai. Per Cenu tyrelio pelkę nutiestas medinis takas, kuris yra atviras lankytojams. Vietinis gidas atkreipė dėmesį, kad dėl didelio lankytojų srauto, kurie eina ne tik metiniu taku, bet ir šalia jo, nukenčia augalai ir visa pelkės ekosistema. Aptarėme, kad kiekvienu atveju būtina labai gerai apsvarstyti, ar verta iki pelkėje esančių ekologiniu ir biologinės įvairovės požiūriu svarbiausių vietų galima tiesti pažintinius takus, kuriais gali eiti neribojamas lankytojų srautas. Po Cenu tyrelio pelkės, aplankėme Kemerių pelkę ir ėjome jos pažintiniu taku.

Antrąją dieną lankėmės Kemerių pelkės (Latvija) tvarkymo vietose. Čia susipažinome su vykdomais kiminų ir kitų pelkėms būdingų augalų atsodinimo ir pelkės atkūrimo bandymais. Šioje pelkėje nuolat matuojamas vandens lygis ir intensyviai stebimas ekosistemos kitimas (gerėjimas, pablogėjimas). Apžiūrėjome šioje pelkėje įrengtas sausinamųjų kanalų užtvankas, kurioms panaudotos tik vietoje iškastos durpės.

Taip pat lankėmės prie Kanierio ežero, kuris pasižymi labai gausia biologine įvairove. Aplink ežerą susidarančiose užpelkėjančiose vietose, aptinkamos retos rūšys, tokios kaip rusvasis vikšrenis, pajūrinis sotvaras, šakotoji ratainytė, raktažolė pelenėlė. Šioje teritorijoje sužinojome apie naujai pritaikomus gamtotvarkos metodus, siekiant išsaugoti jautrias rusvojo vikšrenio bendrijas, kurios yra jautrios kitų žolinių augalų konkurencijai. Šios bendrijos aptinkamos sunkiai prieinamuose Kanierio ežero pusiasaliuose, į kuriuos veda pažintinis takas nutiestas tiesiog ant ežero vandens. Siekiant išsaugoti šias rusvojo vikšrenio bendrijas, tenka pjauti ir šalinti visą žolinę augmeniją, tarp kurių auga ir šakotoji ratainytė, kuri taip pat yra reta rūšis, dėl to kilo diskusija, kuriai rūšiai svarbu teikti prioritetą išsaugojimui.

Kamanų gamtiniame rezervate (Lietuva) susipažinome su pelkės plynės išsaugojimo problemomis. Daugiau kaip prieš du dešimtmečius pelkėje buvo kertami sumedėję augalai ir deginami. Rezervato specialistai papasakojo apie įgytą patirtį ir pabrėžė, kad pušų ir beržų atsinaujinimas tvarkomuose plotuose yra labai intensyvus ir plynei išsaugoti reikia didelių darbo jėgos ir materialinių išteklių. Pelkėje taip pat susipažinome su įvairiais kanalų patvenkimo metodais ir medžiagomis.

Mūšos tyrelio pažintiniame take, gamtinis kompleksas susideda iš aukštapelkės, tarpinės pelkės, žemapelkės, durpynų ir šlapių miškų. Pelkės pietinėje dalyje prasideda Mūšos ir Juodupio upės, rytinėje dalyje telkšo natūralus Miknaičių ežeras ir daug mažų ežerėlių. Draustinis įtrauktas į NATURA 2000 tinklo teritorijų sąrašą. Lankantis šioje pelkėje, aptarti dalinai eksploatuotų pelkių atkūrimo, išlikusių nenukastų dalių palankios būklės palaikymo ir apsaugos iššūkiai.

Trečią dieną lankėmės Pūsčios pelkėje (Lietuva). Išeksploatuotame Pūščios durpyne 2000 m. Lietuvos gamtos fondo iniciatyva pirmą kartą buvo pradėti hidrologinio režimo atkūrimo darbai – pastatyta 15 užtūrų ir patvenkti pelkės pakraščiu iškasti kanalai. 2018-2019 m. buvo atlikti pakartotiniai pelkės atkūrimo darbai pagal gamtotvarkos planą. Siekiant atkurti pelkines buveines, dalyje durpyno iškirsta sumedėjusi augalija, pagrindiniai grioviai pertverti plastikinėmis pertvaromis užpilant gruntu, surenkamieji grioviai pertverti natūralaus grunto patvankomis. Šiais darbais pavyko pakelti gruntinio vandens lygį, tačiau liko nedidelis jo nuotėkis dėl ankstesnės požeminės drenažo sistemos. Nebuvo rastas archyvinis drenažo sistemos projektas, todėl sistema nebuvo visiškai neutralizuota. Nepaisant to, dalyje durpyno atsikuria pelkinės buveinės. Nusausintose pelkėse dėl suaktyvėjusių mikroorganizmų veiklos durpės pradeda skaidytis ir į atmosferą ima plūsti šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Tyrimais nustatyta, kad Pūščios pelkė išskiria 880 t CO₂ ekv./metus, t. y. tiek, kiek jų išskirtų automobilis važiuodamas aplink Žemę ties pusiauju 78 kartus. Atkūrus natūralioms pelkėms būdingą vandens lygį, stabdomas durpių skaidymasis ir mažinamas klimato kaitą sukeliančių dujų skyrimasis į atmosferą.

Last updated: 30.07.2020 14:35