Please update your browser

You are using old browser version, which is not technically supported. That way some functions maybe are not available or aren't working right. Using information bellow please update or use another browser.

Free browsers - all browsers provide the same base functions and are easy to use. Choose which browser do you want to download:

  • Bringing neighbours closer

    Bringing neighbours closer

    Welcome to the Interreg V-A Latvia–Lithuania Programme 2014–2020!

    About the programme
  • Bringing neighbours closer

    Bringing neighbours closer

    Welcome to the Interreg V-A Latvia–Lithuania Programme 2014–2020!

  • Bringing neighbours closer

    Bringing neighbours closer

    Welcome to the Interreg V-A Latvia–Lithuania Programme 2014–2020!

LLI-447 Exploring Balts and Promoting Awareness of the International Cultural Route “Balts’ Road” (Explore Balts)

Project Explore Balts continues project Balts’ Road with activities which will increase awareness, recognition and exploration of Balts. Balts’ Road itinerary is 2145 km long, connected by irregular loops or extending lines that include territories once inhabited by Curonians (~ 790 km), Semigallians (~ 620 km) and Sellonians (~ 735 km) in Lithuania and Latvia.

Balts’ Road combines unique natural and cultural objects such as Balts’ cult areas: springs, trees, forests and lakes, exclusive monuments, modern interesting places, educational programs offered by craftsmen and local cuisine.

One of the aims of the project is to learn how to manage projects associated with culture, cultural tourism and cultural routes well. This will be done with the help of experience-sharing and experience-gaining study visit to the famous Viking Route in Sweden and participation in tourism fairs and exchange visits between regions of Balts’ Road.

Project will use innovative solutions: 3D movies, virtual reality tours, educational programs for children and pupils in Balts’ Centre in Siauliai city, environmental objects in Sēlpils, improved area of Mežotne Hillfort – reconstructed pedestrian footpath, sightseeing platform etc. and reconstructed Klaipeda district tourism center: repaired premises using symbols of ancient balts, installed interactive map of Klaipeda district that shows most attractive places to visit to encourage tourists to explore “Balts’ Road” objects and sites. Project activities are planned to raise awareness about ancient Balts and to continue further development of “Balts’ Road”.

Social media and contacts:
Phone: +370 41 523 110
E-mail: tic@siauliai.lt
Website: https://tic.siauliai.lt
Address: Vilniaus st. 213 - 77, LT-76348 Siauliai

30 September 2021

BALTU VIENĪBAS DIENU KULDĪGĀ

Kuldīgā ar dažādiem pasākumiem visas dienas garumā un Latvijas Saeimas un Lietuvas Seima priekšsēdētāju un deputātu līdzdalību 25. septembrī tika nosvinēta Baltu vienības diena.

Baltu vienības diena iedibināta, pieminot 1236. gada 22. septembrī notikušo Saules kauju, kurā zemgaļu un žemaišu spēki sakāva Zobenbrāļu ordeņa bruņiniekus. 2000. gadā Latvijas Saeima un Lietuvas Seims Saules kaujas dienu – 22. septembri – oficiāli noteica par atzīmējamu atceres dienu. Šogad tā norisinājās Kuldīgā.

Baltu vienības dienu Kuldīgā, Pilsētas dārzā atklāja Latvijas Saeimas priekšsēdētāja Ināra Mūrniece un Lietuvas Seima priekšsēdētāja Viktorija Čmilīte-Nilsena. Klātesošos uzrunāja arī Kultūras ministrijas parlamentārais sekretārs Ritvars Jansons un Kuldīgas novada domes priekšsēdētāja Inga Bērziņa. Ar priekšnesumiem uzstājās Latvijas un Lietuvas diplomātiskie kori.

Baltu vienības dienas pasākumos piedalījās parlamentārieši no Saeimas deputātu grupas sadarbības veicināšanai ar Lietuvas parlamentu, kā arī Seima deputātu grupas sadarbības veicināšanai ar Latvijas parlamentu.

I. Mūrniece uzrunā uzsvēra, ka Baltu vienības diena aicina baltu tautas satikties dažādos Latvijas un Lietuvas novados, apzināties savas baltu saknes un vienlaikus arī Eiropas valodu un kultūru daudzveidību. Saeimas priekšsēdētāja pauda gandarījumu, ka svētki ir arī iespēja pēc ilgāka pārtraukuma atkal kopā sanākt Latvijas un Lietuvas parlamentu draudzības grupu deputātiem un pārrunāt turpmākos darbus.

Baltu vienības dienas kultūras programma bija bagātīga – darbojās seno amatu tirgus, varēja apskatīt seno karavīru ieročus un bruņas, pārbaudīt savu tēmējumu loku šaušanā, kā arī iepazīt citas viduslaiku spēles un izklaides. Tāpat norisinājās “Interreg Latvija” kopā ar “Tūrists savā pilsētā” rīkotā fotoorientēšanās pa Kuldīgu un meistarklases, bet uz skatuves Pilsētas dārzā muzicēja latviešu un lietuviešu tautas mūzikas kolektīvi un folkloras kopas. Dienas izskaņā, kad bija jau satumsis, pašā Ventas krastā emocionālā gaisotnē norisinājās “Senā uguns nakts” – īpašs baltu tautu ugunskurs un sadziedāšanās. Rituālu vadīja Edgars Lipors un fokloras kopa “Vilki”, piedalījās, folkloras kopas no Latvijas un Lietuvas: “Visi”, Trys keturioses”, “Rana”, “Vilkači”, “Auļi”, “Saucējas” u.c.

Baltu vienības dienas pasākums ir viena no Interreg V-A Latvijas-Lietuvas pārrobežu sadarbības programmas 2014.-2020. gadam projekta Nr. LLI-447 “Starptautiskā kultūras tūrisma maršruta “Baltu ceļš” atpazīstamības veicināšana (“Izzini Baltus”) aktivitātēm.

Read more
24 September 2021

FINIŠAVO UNIKALUS KELIONIŲ KONKURSAS – LIETUVIAI IR LATVIAI IŠ NAUJO ATRADO BALTIŠKĄJĮ PAVELDĄ

Rugsėjo 22 d. baigėsi net 15 savaičių trukęs tarptautinis kelionių įspūdžių konkursas „Tyrinėk baltus“. Jo metu buvo kviečiama aplankyti ir nufotografuoti bent vieną iš 127 objektų kuršių, žemaičių, žiemgalių, sėlių bei aukštaičių žemėse. Per visą konkurso laikotarpį sulaukta apie 700 nuotraukų. Specialiais prizais apdovanoti 142 gražiausių, „baltiškiausių“ nuotraukų autoriai.

Laimėtojams – prizų įvairovė

Norintieji dalyvauti net 72 Lietuvos ir Latvijos savivaldybes apėmusiame konkurse, lankytinus objektus rinkosi iš specialiai tam sukurto žemėlapio. Šį žemėlapį buvo galima rasti turizmo informacijos centruose, tinklapyje www.baltukelias.lt, partnerių interneto svetainėse.

Kiekvieną konkurso savaitę originaliausių nuotraukų autoriams buvo įteikiami išskirtiniai ir praktiški, kelionėms tinkami prizai. Laimėtojai džiaugėsi baltiško raugo keramikos gaminiais, žiemgališkomis lėlėmis, papuošalais iš bronzos, sidabro, akmens ar odos, žolelių arbatos rinkiniais, kurpinėmis, gertuvėmis, kaklaskarėmis ir kt.

Visi nugalėtojai paskelbti „Baltų kelio“ Facebook bei Instagram paskyrose, taip pat tinklapyje www.baltukelias.lt.

Dažniausiai lankomi objektai

Nors kelionių entuziastai ir turėjo gausų lankytinų objektų sąrašą, kai kurios vietovės lankomumu buvo pranašesnės už kitas.

Latvijos Kuržemės dalyje konkurso dalyviai dažniausiai lankė Talsų piliakalnį, Maros kambarius, Ventos rumbą (krioklį), Žiemgalos srityje populiariausias Duobelės piliakalnis su pilies griuvėsiais, Sėloje – Jėkabpilio istorijos muziejus „Sėlių sodyba“.

Lietuvos Kuržemėje dažniausiai lankytas Palangos gintaro muziejus, Birutės kalnas, Kalniškės (Gargždų) piliakalnis, Žemaitijoje mėgstamiausias Šatrijos kalnas bei Jono Mačiulio-Maironio tėviškė, lietuviškojoje Sėlos dalyje – Kirkilų apžvalgos bokštas, Aukštaitijoje – Zarasų apžvalgos ratas, Žiemgaloje – Papilės, Žagarės piliakalniai.

Vienas dažniausiai lankytų ir fotografuotų objektų – neseniai Šiauliuose įsikūręs  interaktyvus baltų kultūros pažinimo centras „Baltų kelias“. Šiame Centre šiuolaikinėmis technologijomis pristatoma baltų istorija, kultūra, gyvensena. Lankytojai žavisi ne tik ekspozicijos temų gausa, įdomiai pateikta informacija, bet ir dar niekur neregėtais, įtraukiančiais žaidimais: „Nukeliauk į baltų kasdienybę“, „Baltų gyvenimas“, „Baltų profesija“, „Pažink baltiškus daiktus“.

„Tyrinėk baltus“ – daugiau nei tiesiog kelionių konkursas

Konkursas finišavo ypatingu, simboliniu metu – būtent rugsėjo 22 d., kuomet švenčiama Baltų vienybės diena ir rudens lygiadienis. Organizatoriai tikisi, kad susidomėjimas baltų kultūra ties šia diena nesiliaus, o ateityje – dar labiau sustiprės.

„Kelionių įspūdžių konkursas „Tyrinėk baltus“ žmones paskatino praktiškai, keliaujant domėtis mūsų šaknimis, baltų istorija“ , – akcentuoja „Baltų kelio“ centro įkūrėja ir Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė.

Jai pritaria ir kitos, konkursą organizavusių įstaigų atstovės: Irma Pamedytytė iš Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro, Berta Grebelė iš Nacionalinės regionų plėtros agentūros, Anna Builo-Holme iš Žiemgalos planavimo regiono ir Alise Luse iš Kuržemės planavimo regiono Latvijoje.

Konkurso organizatoriai pastebėjo, kad kai kurie rečiau lankomi, tačiau baltų istorijai tikrai labai svarbūs objektai tapo kur kas populiaresni. Jų manymu, šis konkursas – puikus turizmo rinkodaros pavyzdys.

Štai Alise Luse džiaugiasi latvių atrastu baltiškuoju paveldu Lietuvoje. Keliautojai iš Latvijos Lietuvoje atrado daug nematytų, tačiau įspūdingų vietų: Molėtų astronomijos observatoriją, Bitininkystės muziejų ir daugybę kitų objektų.

 

„Baltų kelio“ kelionių įspūdžių konkursą organizavo Šiaulių turizmo informacijos centras, Kuržemės planavimo regionas, Rundalės rajono taryba, Žiemgalos planavimo regionas, Nacionalinė regionų plėtros agentūra ir Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras.

Read more
29 July 2021

PATIRTIES MAINAI TARP LIETUVOS IR LATVIJOS ,,BALTŲ KELIO“ OBJEKTŲ

Kultūrinis turizmo maršrutas „Baltų kelias“ apima daugiau nei 110 turizmo objektų Lietuvoje ir Latvijoje, trijose baltų gyventose žemėse: kuršių, žiemgalių ir sėlių. Į šį maršrutą patenka – piliakalniai, muziejai, gamtos ir kultūros objektai, edukacinės programos ir amatų centrai.

Siekiant pasisemti patirties, susipažinti su baltų kultūrą ir baltų žemėmis liepos 20 – 21 d., kartu su atstovais iš Lietuvos Kuržemės ir Žemaitijos „Baltų kelio“ objektų, keliauta į dviejų dienų mainų kelionę po Latvijos Žiemgalos ir Latvijos Sėlos žemes. Grupę lydėjo gidė, kuri projekto metu baigė kultūros kelio „Baltų kelias“ mokymus. Gidė pateikė daugybę įdomių faktų susijusių su baltų kultūra ir baltų žemėmis. Mainų kelionės metu buvo aplankyta Bauskės pilis, kurioje pristatyti pilies muziejaus fondai, baltų žemių suskirstymas. Apžiūrėti Koknesės viduramžių pilies griuvėsiai, iš vietinės gidės išgirsta daug legendų ir istorijų, kuriomis apipinta ši pilis.

Antrą kelionės dieną aplankytas Gederto Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejus, kuriame susipažinta su Jelgavos reikšmingiausiais istoriniais įvykiais nuo seniausių laikų iki šių dienų. Pristatyti atnaujinti ir turizmui pritaikyti Dobelės pilies griuvėsiai. Medinėje Tervetės pilyje esančiame muziejuje pristatyta ekspozicija apie senąją Žiemgalos ir Tervetės istoriją.

Patirties mainų veikla tarp Lietuvos ir Latvijos „Baltų kelias“ objektų vykdyta įgyvendinant 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Baltų kultūros pažinimo skatinimas ir žinomumo apie tarptautinį kultūros kelią „Baltų kelias“ didinimas“ (LLI-447, akr. „Tyrinėk baltus“).

Visas projekto biudžetas – 869 689,01 Eur. Iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 739 235,65 Eur.

Apie patirties mainus daugiau informacijos galima rasti www.klaipedosrajonas.lt.

Už šio straipsnio turinį atsako Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras. Jokiomis aplinkybėmis negali būti traktuojama, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Read more
31 May 2021

Gargždus pristatys per baltiškąją istorijos prizmę

Klaipėdos rajone turistų gausiai lankoma Dreverna, Karklė, tačiau rajono centras Gargždai dažnai aplenkiamas. Kuo privilioti? Šį klausimą Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras gvildeno ne kartą ir pagaliau viliasi radęs atsakymą – baltų kultūra. Nuspręsta koncentruotis į jos palikimą ir atverti visuomenei dar vieną istorijos sluoksnį. Neatpažįstamai pasikeitė pats Turizmo informacijos centras, sukurtas interaktyvus baltų žemių pristatymas, remiantis archeologinių kasinėjimų duomenimis atkurti  keturi VI-XII a. kuršių moterų ir vyrų kostiumai. Pastarieji taps gyvosios istorijos pavyzdžiais ir visuomenei bus pristatomi ant sutvarkyto Kalniškės piliakalnio.

Pulsuos gyvoji istorija

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė pasakojo, kad  Šiaulių turizmo informacijos centras  pasiūlė tapti projekto partneriais pagal 2014-2020 m. Intereg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Buvo gautas finansavimas projektui LLI-447 „Baltų kultūros pažinimo skatinimas ir žinomumo apie tarptautinį kultūros kelią „Baltų kelias“ didinimas“, akr. „Tyrinėk Baltus“ . Visas projekto biudžetas – 869 689 Eur. Iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 739 235 Eur.

Anot D. Buivydienės, buvo modernizuotas Turizmo informacijos centras, vos tik įžengus matyti „Baltų kelio“ simbolika, paruoštas interaktyvus baltų genčių pristatymas. Bus sukurtas ir virtualus turas. „Lankytojas, užsidėjęs virtualios realybės akinius pakeliaus po Kalniškės piliakalnį ir, manome, būtent tada užsimanys jį pamatyti ir gyvai. Šis virtualus turas dar tik kuriamas, jis startuos vasaros pabaigoje. Neskubame, nes bus rekonstruojamas kelias vedantis piliakalnio link. Prieš kviečiant turistus reikia pasirūpinti infrastruktūra“, – neabejoja D. Buivydienė.

Subūrė geriausius amatininkus

Po ekskursijos Turizmo informacijos centre svečiai galės užsisakyti kuršių edukacinę programą ant Kalniškės piliakalnio, kurs juos pasitiks kuršių genties kostiumus dėvintys kuršių istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ nariai. Šio klubo įkūrėjams Irmai ir Benui Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras patikėjo atkurti keturis kuršių genties kostiumus, remiantis archeologine medžiaga. ,,Nenorime pristatyti eksponatų, gulinčių po stiklu. Siekiame, kad lankytojas galėtų pačiupinėti kostiumus, kardą, tų laikų juvelyriką, medžiagas. Tokiu būdu pulsuoja gyvoji istorija, kuriai retas lieka abejingas. Programos vedėjai paaiškintų, kuo skiriasi drabužiai, ką reiškia viena ar kita detalė ir t. t. Originaliai atskleistų kuršiško gyvenimo būdo ypatumus,“ – dėstė Turizmo informacijos centro direktorė D. Buivydienė.

Keturiems kostiumams atkurti buvo skirti 25 tūkst. Eur. Tai nėra daug, nes istorinių drabužių atkūrimo procesas yra ilgas ir labai brangus. Atkuriant kostiumus remtasi kapinynų archeologine medžiaga, aprašymais. Drabužių rekonstrukcijos darbus jau 20 metų atliekanti Irma, „Pilsots“ klubo direktorė, yra tas žmogus, kuris surado, subūrė visus reikalingus amatininkus ir suvienijo bendram darbui. Vienas rūpinasi lino audimu, kitas – ginkluote ir pan. „Šiems Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro kostiumams atkurti buvo suvienytos visos Lietuvos geriausių amatininkų pajėgos“, – akcentavo Irma.

Pagal keturis kapinynus

Irmos vyras Benas – seržantas, istorijos magistrantūros studentas, taip pat „Pilsots“ klubo puoselėtojas. „Atsižvelgdami į tai, kad šio Turizmo informacijos centro veiklos teritorija šliejasi su keliomis pagrindinėmis kuršių žemėmis, buvo pasirinkti kostiumai iš skirtingų teritorijų. VI a. datuojamas iš Klaipėdos mieste esančio Bandužių kapinyno, tada du VIII a. ir X-XII a. kapai iš Palangos kapinyno ir XI-XII a. kapas iš Kretingos rajone esančio Gintališkės piliakalnio kapinyno. Du moteriški ir du vyriški kapai. Norėjome atspindėti besiformavusios kuršių genties materialinės kultūros chronologiją“, – pasakojo Benas.

Istoriniams artefaktams įvertinti, kad rekonstrukcijos būtų kuo tikslesnės, Irma subūrusi visus amatininkus nustatytu tam tikru laiku lankydavosi muziejuose, kur jiems buvo pagal išduotą leidimą atveriami istorijos klodai. Pavyzdžiui, Kauno karo muziejuje buvo įvertinti Gintališkės kapinyno radiniai. Visai komandai buvo suteikta teisė apžiūrėti istorinius artefaktus 7 val. ryto, kuomet muziejus dar neatidarytas lankytojams, muziejininkė turėjo taip pat atvykti anksčiau. Įėjus kiekvienas dirba savo darbą: ginklakalys įvertina ginklus, juvelyras – juvelyrinius dirbinius ir pan. Susitarimas su muziejais užtrunka, juolab po to – visų duomenų užfiksavimas. Komanda, atkurdama, keturis kostiumus, lankėsi ir Nacionaliniame muziejuje bei Klaipėdos Mažosios Lietuvos muziejuje.

Specialiai augino mėlynžolę

Anot Irmos, visi atkurtų kostiumų audiniai yra ne tik nuausti pagal tam laikmečiui būdingą raštą, bet ir nudažyti. Vikinginio stiliaus žydrai sermėgai buvo panaudota Lietuvoje auganti mėlynžolė ir per 3 metus surinktas jos žiedų kiekis.  specialiai auginama mėlynžolė, kuri auga 3 metus. Tai buvo svarbu, siekiant išgauti būtent tokį atspalvį, koks buvo originalas. Toks dažymo atvejis yra pirmas Lietuvoje. Nenueita lengvesniu keliu parsisiunčiant dažus iš Indijos. Pirmą kartą buvo pasiūti ir marškiniai iš žalio lino, visiškai neapdirbto. Jis austas ne kaip įprasta kvadračiukais, o eglute.

Kostiumų rekonstrukcija užtruko pusę metų kol buvo sukurtas pats pagrindas. „Šis laikas būtų užtrukęs žymiai ilgiau, tačiau mes dalį kapinynų buvo išstudijavę jau anksčiau, ruošėmės tokio pobūdžio darbams, tai leido darbus vykdyti operatyviau“, – pastebėjo Irma ir Benas. Abu sutuoktiniai akcentavo, kad labai paprasta sukurti rekonstrukcijas jau atkurtų kostiumų, tačiau jie to nepraktikuoja. Visada remiasi ne tik nuotraukomis, o fiksuoja archeologinius radinius muziejuose.

Archeologinėse ataskaitose – spragos

„Pilsots“ klubo įkūrėjų patirtis parodė, kad nevalia pasikliauti kitų užfiksuotais duomenimis, būtina kiekvieną detalę pamatyti savo akimis, viską patikrinti. „Palangos kapinyno 199 kapo kalavijas anteniniais rankenos galais yra aprašytas mokslininkų, turime brėžinius. jis yra atkurtas ne kartą. Tačiau išsiaiškinome, kad rekonstrukcijos nėra tikslios, nes buvo remiamasi vien brėžiniais ir mes pirmieji prisilietėme prie paties artefakto, saugomo Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Pirmiausia, kalavijas trumpesnis, ne 80 cm, o 67 cm. Ataskaitoje užfiksuota, kad geležies nugarėlė yra labai plona ir kone identiška ašmenims. Tačiau iš tiesų ašmenys išstorėja pačiame centre ir išplonėja ties nugarėle į ašmenų pusę. Dar yra griovelis. Kalavijas primena savo formą tarpinį variantą tarp smogiamojo kovos peilio ir kalavijo. Supratome, kad archeologinėse ataskaitoje yra spragų“, – teigė Benas. Dėl kalavijo nešiojimo niuansų taip pat būta netikslumų, neteisingų interpretacijų.

Atkurtais kuršių rūbais siekiama parodyti, kad tautų kraustymosi laikotarpio (V-VI a.) pabaigoje susiformavusi kuršių gentis turėjo stabilumo požymių: VI a. papuošalai dubliuojami VIII a., matyti tendencijos. Atkurti vyrų rūbai (X-XII a.) parodo tam tikrą virsmą, kuris aiškiausias karyboje. Susiformavo tam tikras karių socialinis sluoksnis.

Daugiau informacijos galima rasti www.klaipedosrajonas.lt. Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras. Jokiomis aplinkybėmis negali būti traktuojama, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

 

Teksto autorė: Agnė ADOMAITĖ

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro nuotr.

Read more
25 April 2021

‘Baltu ceļš’ – maršruts, kas ļauj atgriezties senā pagātnē

Kad liela daļa dabas taku ir izstaigātas un ar to vēl nepietiek, ir jāmeklē pēc kaut kā jauna un neredzēta. Kurzemes plānošanas reģions piedāvā doties izzinošā ceļojumā pa kultūras tūrisma maršrutu “Baltu ceļš”, kas ļaus atgriezties vēstures notikumiem bagātā pagātnē, kad mūsu zemi apdzīvoja mūsu senči. Maršruts, kas stiepjas 2145 km garumā un aptver teritorijas gan Latvijā, gan Lietuvā, ir izveidots 3 lokos – kuršu, zemgaļu un sēļu, kas iepazīstina ar seno baltu dzīvesvietām un dzīvesveidu – pilskalniem, kurus agrāk apdzīvoja balti, svētvietām, dižkokiem, akmeņiem, avotiem, kulināro mantojumu. Papildus tam, maršrutā iekļautajos muzejos interesentiem ir iespēja aplūkot dažādus arheoloģiskos izrakumus – darbarīkus, ieročus, rotas un citus priekšmetus, kas tika izmantoti tā laika ikdienas dzīvei. Maršruta ceļvedis piedāvā vairākus tematiskos maršrutus un karti, kurā iespējams atrast vairāk kā 110 tūrisma objektu, kas ļauj izzināt šo trīs baltu maztautu vēsturi, kultūru un tradīcijas.

KURŠU LOKS

Dodoties ceļojumā pa kuršu loku, kas stiepjas no Klaipēdas un aptver gandrīz visu Kurzemi, iepazīsiet vienu no Austrumbaltijas kareivīgākajām tautām – kuršus, kas dzelzs laikmetā un viduslaikos apdzīvoja šīs teritorijas. Valdnieku rīkotie karagājieni, kas bija saistīti ar iekarošanas un kolonizācijas centieniem, kuršus padarīja ne tikai par drosmīgiem savu teritoriju aizstāvjiem, bet arī par bezbailīgiem un kareivīgiem jūrasbraucējiem. Noteikti apskatiet Talsu pilskalnu, kas tiek uzskatīts par vienu no lielākajiem un vislabāk nocietinātajiem tā laika pilskalniem un mūsdienās ir skaisti iekopts, ar pastaigu laipu gar pilskalna pakāji, iespaidīgo Staldzenes stāvkrastu, kas atzīts par 2021.g. Gada ģeovietu un piedāvā izcilu pastaigu vietu ar apslēptu kuršu mantojuma klātbūtni, Papes apkārtni ar savvaļas zirgu ganībām un Ķoņu ciemu – vienu no retajām pērlēm Eiropā, kur saglabājies unikāls vēsturisks zvejniekciems, kā arī Leju svētavotu ar pastaigu taku Sventālas upes ielejā.

 

 

ZEMGAĻU LOKS

Zemgaļi apdzīvoja mūsdienu Latvijas vidienes teritoriju – Zemgales līdzenumu un Lietuvas ziemeļus. Dažādi vēstures avoti liecina, ka zemgaļi bija viena no attīstītākajām un bagātākajām senlatviešu tautām Ziemeļeiropā, savu iztiku pelnot ar zemkopību un tirgošanos.
Vērā ņemams apskates objekts dodoties pa zemgaļu loku ir 12.gadsimta koka pils rekonstrukcija Tērvetē, kurā šobrīd ir iespējams redzēt plašu eksponātu klāstu par dzelzs laikmeta zemgaļu materiālo kultūru. Nesen veikti labiekārtošanas darbi arī netālu esošajā Dobeles pilskalnā, kur veikta pilsdrupu atjaunošana.Savukārt Dobes jeb Incēnu pilskalns ir viens no retajiem mākslīgi veidotajiem pilskalniem senatnē – tam ir izteikta forma, jo tas nav blīvi apaudzis ar kokiem un krūmiem, un no tā virsotnes paveras elpu aizraujošs skats uz apkārtni daudzu, daudzu km garumā. Apmeklējot Mežotnes pilskalna arheoloģisko kompleksu un izmantojot mobilo aplikāciju SAN ieraudzīsiet atdzīvojamies senos zemgaļus –  Madi ar Zīli.

 

 

SĒĻU LOKS

Sēļi bija prasmīga zemkopju un amatnieku tauta, kas savas iezīmes valodā un materiālajā kultūrā ieguva vidējā dzelzs laikmetā. Sēļi apdzīvoja apmēram 10 līdz 15 pilskalnus, kas tika apbūvēti ar terasēm, tādējādi veidojot papildus aizsardzību un aizstājot priekšpilis. Dodoties ceļojumā pa sēļu loku noteikti piestājiet Daugavas krastā pie Zvejnieklīča brīvdabas estrādes Salas novadā, kur nesen ierīkota atpūtas vieta ar vides objekus gliemežvāka formā, kas senajiem baltiem bijis raksturīgs maiņas ekvivalents un rotu elements un pavērsies skats uz kādreiz ievērojamo Sēlpils pilskalnu. Sēļu lokā ir iespējams ne tikai baudīt apburošās dabas ainavas, bet arī iepazīties ar paaudzēm pārmantotām amatniecības prasmēm Jēkabpils Vēstures muzeja Brīvdabas nodaļā “Sēļu sēta” un Amatniecības centrā “Rūme” Zasā.

 

 

Detalizētu informāciju par katru loku un tajā esošajiem tūrisma objektiem meklē mājaslapā www.baltucels.lv. Sajūti sevī Baltus!

Maršruts “Baltu ceļš” tiek veidots ar Interreg V-A Latvijas – Lietuvas pārrobežu sadarbības programmas 2014.-2020. gadam līdzfinansētā projekta Nr. LLI-447 “Starptautiskā kultūras tūrisma maršruta “Baltu ceļš” atpazīstamības veicināšana” (”Izzini Baltus”) atbalstu.

Šis tekstu ir sagatavots ar Eiropas Savienības finansiālo atbalstu. Par šī tektu saturu pilnībā atbild Kurzemes plānošanas reģions, un tas nekādos apstākļos nav uzskatāms par Eiropas Savienības oficiālo nostāju.

Read more
25 April 2021

„Baltų kelias“ – maršrutas, leidžiantis sugrįžti į praeitį

Kai didžioji gamtos takų dalis jau išvaikščiota ir to dar negana, reikia ieškoti ko nors naujo ir dar nematyto. Kuržemės planavimo regionas siūlo leistis į pažintinę kelionę kultūrinio turizmo maršrutu „Baltų kelias“, kuris leis sugrįžti į istorinių įvykių turtingą praeitį, kai mūsų žemėje apsigyveno mūsų protėviai. 2145 km ilgio maršrutas, einantis per Lietuvą ir Latviją, yra sudarytas iš trijų ratų (kuršių, žiemgalių ir sėlių), supažindinančių su senųjų baltų gyvenamosiomis vietomis ir gyvenimo būdu – piliakalniais, kuriuose anksčiau gyveno baltai, šventvietėmis, senaisiais medžiais, akmenimis, šaltiniais, kulinariniu paveldu. Be to, susidomėjusieji į maršrutą įtrauktuose muziejuose gali susipažinti su įvairiais archeologiniais radiniais – darbo įrankiais, ginklais, papuošalais ir kitais to meto kasdieniame gyvenime naudotais dalykais. Maršruto vadove siūlomi įvairūs teminiai maršrutai ir žemėlapiai, kuriuose galima rasti daugiau nei 110 turistinių objektų, padedančių pažinti trijų mažųjų baltų tautų istoriją, kultūrą ir tradicijas.

 

KURŠIŲ RATAS

Leisdamiesi į kelionę kuršių ratu, kuris driekiasi nuo Klaipėdos ir apima beveik visą Kuržemę, susipažinsite su viena karingiausiu Rytų baltų tautų – kuršiais, čia gyvenusiais geležies amžiuje ir viduramžiais. Dėl valdovų rengiamų karo žygių, per kuriuos buvo siekiama užkariauti ir kolonizuoti, kuršiai tapo ne tik drausmingais savo teritorijų gynėjais, bet ir bebaimiais ir karingais jūrininkais. Būtinai apžiūrėkite Talsų piliakalnį (Talsu pilskalns), laikomą vienu didžiausių ir geriausiai įtvirtintų to meto piliakalnių. Dabar jis gražiai sutvarkytas, palei piliakalnio papėdę įrengtas lentinis pasivaikščiojimo takas, įspūdingąjį Staldzenės skardį (Staldzenes stāvkrasts), kuris 2021 metais pripažintas Metų geologine vieta ir yra puiki vieta pasivaikščioti, pajuntant slypintį kuršių paveldą, Papės apylinkes (Papes apkārtne) su laukinių arklių ganyklomis ir retu Europos perlu – Kiuonių kaimu (Ķoņu ciems) – išsaugotu unikaliu istoriniu žvejų kaimu ir Lėjų šventąjį šaltinį (Leju Svētavots) su pasivaikščiojimo taku Sventalos upės slėnyje.

 

 

ŽIEMGALIŲ RATAS

Žiemgaliai buvo apgyvendinę šiuolaikinės Latvijos vidurio teritoriją (Žiemgalos lygumą) ir Lietuvos šiaurę. Pasak istorinių šaltinių, žiemgalių būta vienos labiausiai išsivysčiusių ir turtingiausių senovės latvių tautų Šiaurės Europoje, išsilaikydavę jie iš žemdirbystės ir prekybos.
Dėmesio vertas lankytinas objektas keliaujant žiemgalių ratu yra XII amžiaus Tėrvetės medinės pilies rekonstrukcija (koka pils rekonstrukcija Tērvetē), čia šiuo metu galima susipažinti su didele geležies amžiaus žiemgalių materialiosios kultūros eksponatų įvairove. Neseniai atlikti ir netoliese esančio Duobelės piliakalnio (Dobeles pilskalns) tvarkymo darbai – atnaujinti pilies griuvėsiai. Duobės, arba Incėnų, piliakalnis (Dobes jeb Incēnu pilskalns) – vienas iš retų dirbtinai suformuotų senųjų piliakalnių: jo forma išraiškinga, nes piliakalnis nėra tankiai apaugęs krūmais ir medžiai, o nuo viršūnės atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas toli toli. Lankydami Mežuotnės piliakalnio (Mežotns pilskalns) archeologinį kompleksą ir pasinaudoję mobiliąja programėle SAN, susipažinsite su atgijusiais senaisiais žiemgaliais – Madžiu ir Zyle.

 

 

SĖLIŲ RATAS

Sėliai buvo sumani žemdirbių ir amatininkų tauta, savo kalbos ir materialinės kultūros požymių įgijusi viduriniajame geležies amžiuje. Sėliai gyveno maždaug 10–15 piliakalnių, turėjusių suformuotas terasas, taip būdavo sukuriama papildoma apsauga ir ginamas priešpilis. Leisdamiesi į kelionę po sėlių ratą būtinai stabtelėkite Dauguvos krante prie Zvejnielycio  lauko estrados Salos savivaldybėje, kur neseniai buvo įrengta poilsio vieta su aplinkoje įrengtais kiaukuto formų motyvais, kurie seniesiems baltams buvo mainų ekvivalentas ir papuošalų elementas, Jūsų žvilgsnis nukryps į anksčiau itin garsų Sėlpilio piliakalnį (Sēlpils pilskalns). Sėlių rate galima ne tik mėgautis užburiančiais gamtovaizdžiais, bet ir susipažinti iš kartos į kartą perduodamais amatų įgūdžiais Jėkabpilio istorijos muziejaus skyriuje po atviru dangumi „Sēļu sēta“ (Jēkabpils Vēstures muzeja Brīvdabas nodaļa “Sēļu sēta”) ir Amatininkystės centre „Rūme“ (Amatniecības centrs “Rūme”) Zasoje.

 

 

Išsamios informacijos apie kiekvieną maršrutą ir jame esančius lankytinus objektus ieškokite svetainės www.baltukelias.lt maršrutų skiltyje. Pajuskite Baltus!

„Baltų kelio“ maršrutai kuriami įgyvendinant 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą Nr. LLI-447 „Baltų kultūros pažinimo skatinimas ir žinomumo apie tarptautinį kultūros kelią „Baltų kelias“ didinimas“, akr. „Tyrinėk baltus“.

Šis tekstas parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio teksto turinį atsako Kuržemes planavimo regionas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Teksto autoriai: Kristers Leitlands, Alise Lūse

Nuotraukų autorė: Alise Lūse

Read more
4 November 2020

NEW ENVIRONMENTAL OBJECT – A REMINDER OF ANCIENT BALTIC CULTURE

With the support of the project implemented by Zemgale Planning Region, the construction of a new recreation place has been completed in Zvejnieklīcis, Salas municipality. It can be found on the picturesque bank of the Daugava with a magnificent view of the Sēlpils castle mound, where until the 13th century was the castle of the ancient Sēlija rulers, which was a significant political and economic center of Sēlija. Today, unfortunately, after the construction of the power plant on the Daugava, the castle mound is almost completely hidden under water. The new recreation area is located next to the Zvejnieklīča open-air stage, which is popular with locals and tourists, and as the head of the Salas municipality Irēna Sproģe admitted, it will be a great addition to this recreation area and will serve as a historical testimony to ancient Baltic culture.

The mentioned environmental object has been created in the form of a shell, because the idea of the construction project arose by studying information about archeological excavations carried out in the vicinity of Sēlpils and provides extensive information about the ancient Sēļi lifestyle. In one of the expeditions, bare shells were found, which were the equivalent of exchange and an ornamental element of the ancient whites.

The recreation area was built within the framework of Interreg V-A Latvia–Lithuania Cross Border Cooperation Programme 2014–2020 project No. LLI-447 “Exploring Balts and Promoting Awareness of the International Cultural Route “Balts’ Road”, arc. “Explore Balts”  and will serve to promote the visibility of the new tourism route.

Total projects size is 869 689.02 EUR. Out of them co-funding of European Regional Development Fund is 739 235.65 EUR

This article has been produced with the financial assistance of the European Union. The contents of this article are the sole responsibility of Zemgale Planning Region and can in no way be taken to reflect the official position of the European Union.

Project contact person: Anna Builo-Hoļme (Anna.Builo@zpr.gov.lv, +371 63028457).

Read more
More articles

Project result: an increased number of visitors in The Programme area up to 10 percent. The created and further developed means and visual technologies are expected to improve site recognition, raise awareness and increase the number of visitors up to 10 percent by ensuring longer stays and more stays overnight in The Programme area.

 

Last updated: 26.10.2021 10:41